Investavimo pajamų apmokestinimas: kiek ir už ką reikia susimokėti

Artėjant turto ir pajamų deklaravimo pabaigai, investicijų turintys gyventojai turėtų nepamiršti ir savo prievolės deklaruoti uždarbį ir sumokėti priklausančius mokesčius. Ilgesnę patirtį turintys investuotojai greičiausiai prie šio proceso yra įpratę, tačiau „Swedbank“ statistika rodo, kad praėjusiais metais investuojančių gyventojų skaičius reikšmingai augo. Todėl neabejotinai daliai žmonių tai yra mažiau įprastas ar net naujas procesas.

Visgi ekspertai pataria investavimo pajamų apmokestinimu pasidomėti ne tuomet, kai reikia deklaruoti pajamas, o dar prieš apsisprendžiant investuoti. Tai yra vienas iš penkių svarbiausių žingsnių, kurį turi įsidėmėti pradedantieji investuotojai.

Investavimo pajamų – palūkanų, dividendų, kapitalo prieaugio – apmokestinimo taisyklės Lietuvos gyventojams pastaraisiais metais nesikeičia. Yra keletas svarbiausių skaičių, kuriuos reikia įsidėmėti investuotojams: 15, 20 ir 500.

• Skaičius „15” žymi 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, kuriuo apmokestinama gauta grąža iš investicijų. Šis tarifas galioja tuomet, jei gauta grąža iš investicijų per metus neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių. 2021 m., pab. duomenimis tai būtų apie 200 tūkst. eurų.
   
• Skaičius „500” žymi 500 eurų ribą, kurią viršijus reikia mokėti mokesčius. Tai reiškia, kad sumokėti mokesčius turėsite tokiu atveju, jei jūs iš savo investicijų per metus uždirbote daugiau nei 500 eurų. Mažesnė suma nėra apmokestinama. Be to, jeigu investuotojas pirko ir pardavė vertybinius popierius, būdamas susituokęs, gautas uždarbis dalijamas abiem sutuoktiniams, todėl kiekvienam iš jų priklauso 500 eurų neapmokestinamų pajamų dydis.
   
• Skaičius „20“ žymi kiek didesnį – 20 proc. GPM tarifą. Jis taikomas, jei investuotojas uždirbo sumą, kuri viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių. 2021 m., pab. duomenimis tai būtų apie 200 tūkst. eurų.

Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje yra apmokestinamas tik realizuotas pelnas. Vadinasi, mokesčius reikia mokėti tik tuo atveju, jei investicines priemones parduodate, o pats vertės prieaugis sąskaitoje nėra apmokestinamas. Mokesčiai mokami kiekvienais metais, deklaruojant pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

500 eurų suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, ji taikoma ir kapitalo prieaugiui (realizuotam pelnui iš vertybinių popierių pardavimo), tačiau nėra taikoma dividendams.

Sumaniai investavimo apmokestinimo klausimus yra išsprendusi Estija. Jei žmogus čia tiesiog perka akcijas ar obligacijas, jam taikomos įprastinės apmokestinimo taisyklės. Tačiau kaip alternatyvą jis gali pasirinkti investuoti per investicinę sąskaitą. Tokios sąskaitos privalumas yra tai, kad visos pajamos, gaunamos į šią sąskaitą, yra neapmokestinamos iki to laiko, kol žmogus iš šios sąskaitos išsiima daugiau pinigų nei buvo įdėjęs. Tokia sistema yra paprasta ir nesunkiai suprantama gyventojams, ir ji užtikrina investavimo apmokestinimo pasirinkimo teisę.

Apie investicinės sąskaitos sukūrimą Lietuvoje taip pat jau kurį laiką yra kalbama. Tai yra viena iš Lietuvos banko svarstomų priemonių, kuri galėtų padėti gaivinti Lietuvos kapitalo rinką. Tačiau aiškumo dėl galutinių sprendimų ir naujų mokestinių taisyklių investuotojams kol kas nėra.