Kaip gyventi tvariau ir sutaupyti: naujas ar senas būstas

Būsto pasirinkimą dažniausiai nulemia jo kaina ir vieta, o tokios ypatybės energinis naudingumas ar patogus išplanavimas yra antraeilės svarbos. Įprasta manyti, kad naujos statybos būstai yra gerokai pranašesni pagal savo energines sąnaudas. Tačiau tam tikrais atvejais senos statybos būstas gali būti geras pasirinkimas tvarumo atžvilgiu. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis tarp naujos ir senos statybos būsto ir kokie aspektai užtikrina tvaresnį gyvenimo būdą pasirinktame būste?

Skirtumai tarp energijos sąnaudų

Pagrindinis skirtumas tarp naujos ir senos statybos butų techninių ypatybių yra jų energinis naudingumas, t. y. kaip efektyviai pastatas panaudoja energiją. Nuo to priklauso ilgalaikės pastato eksploatacijos sąnaudos ir jų nulemiamos emisijos. Pagal šį aspektą modernus, taupiai energiją vartojantis pastatas yra kur kas pranašesnis už senus pastatus.

„Energinis efektyvumas labiausiai susijęs su energijos, reikalingos šildymui, sąnaudų optimizavimu. Tai apima pastato sandarumą, garso ir šilumos izoliaciją, kurią užtikrina sienų storis ir apšiltinimas, kokybiški langai ir įdiegti atsinaujinančios energijos sprendimai. Tarp aukščiausių energinių klasių A, A+ ir A++ itin reikšmingo šildymo sąnaudų skirtumo nėra, tačiau jos gali būti kelis kartus mažesnės nei F, E ar G klasės pastatų“, – teigia Marius Kondratas, turto vertintojas ir įmonės „Marleksa“ vadovas.

Šiuo metu statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti aukštus energinio naudingumo reikalavimus. Nuo 2021 m. statybų leidimai išduodami tik aukščiausią A++ energinio naudingumo klasę turintiems gyvenamiesiems pastatams. „Swedbank“ duomenimis, daugiau kaip 50 proc. viso finansavimo šiuo metu suteikiama A+ ir A++ klasės būstams, kurie yra pastatyti 2020 m. ar vėliau.

Tiesa, jau nuo 2006 m. Lietuvoje daugiabučiams taikomas reikalavimas atitikti ne mažesnę nei C klasę. Tai reiškia, kad toks pastatas bus apšiltintas, turės sandarius langus ir kitus konstrukcinius elementus, kurie mažina šilumos nuostolius. Žemesnio energinio naudingumo klasės gyvenamieji pastatai dažniausiai yra pastatyti 1999 m. ir ankstesniais metais. Daugiau informacijos apie tai, kaip skiriasi energijos suvartojimas atsižvelgiant į pastato energinio naudingumo klasę, galima rasti čia.

Seno būsto atnaujinimas

Įsigyti naujos statybos būstą vien dėl aukštesnės energinės klasės nebūtinai geriausias pasirinkimas visais atvejais. Pagrindinis senos statybos būsto pranašumas prieš naujos statybos būstą dažniausiai yra palankesnė kaina. „Jei palygintume senos ir naujos statybos būstus toje pačioje miesto dalyje, 1 kv. m naujos statybos būsto gali kainuoti 50–60 proc. daugiau nei senos“, – teigia M. Kondratas.

Tokio kainų skirtumo gali pakakti visavertei senesnio būsto renovacijai. Taip galima pagerinti būsto energinį naudingumą, prailginti pastato eksploatacijos laikotarpį ir padidinti jo vertę. Be to, dalyvaujant daugiabučių renovacijos programose, galima gauti ir dalinę valstybės paramą.

„Nekilnojamojo turto sektorius lemia apie 40 proc. pasaulinių anglies dvideginio emisijų. Tai viena priežasčių, kodėl naujai statomiems pastatams keliami vis aukštesni energinio naudingumo reikalavimai.

Bet ir senesnius pastatus įmanoma atnaujinti taip, kad jie pagal energinio naudingumo ypatybes priartėtų prie šiuolaikinių pastatų standartų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Lietuvoje renovuotų daugiabučių pavyzdžiai rodo, kad po renovacijos namo energinis naudingumo koeficientas pagerėja vidutiniškai 64 proc. Skaičiuojama, kad vieno daugiabučio renovacija dėl sumažėjusių eksploatacijos sąnaudų padeda „sutaupyti“ apie 92 tonas CO2 emisijų per metus.

Kada aktualu rinktis naują būstą?

Senos statybos būsto renovacija gali būti aktuali ir tada, kai tokiam būstui neišeina rasti naujo būsto alternatyvos. Pavyzdžiui, norint gyventi vieno iš didžiųjų šalies miestų centre, naujo būsto pasirinkimas greičiausiai bus ribotas. Su panašia situacija gali tekti susidurti mažesniuose šalies miestuose ieškant individualaus namo gyventi, kur egzistuoja santykinai maža naujo būsto pasiūla.

Tačiau yra aplinkybių, kai naujos statybos būstas yra geresnis pasirinkimas. Vienas iš tokių atvejų, kai sudėtinga renovuoti seną būstą dėl jo techninių ypatybių, išplanavimo, bendruomenės abejingumo ar paveldosaugos reikalavimų. Kitas atvejis – kai naujas būstas kur kas geriau atitinka šeimos poreikius. Pavyzdžiui, pastaruosius kelerius metus Lietuvoje nuosekliai didėja individualių namų dalis tarp visų įsigyjamų būstų, kuri šiuo metu sudaro apie 37 proc.

„Individualių namų populiarėjimo tendenciją paskatino pandemija ir erdvesnio, arčiau gamtos esančio būsto poreikis. Kitas veiksnys yra išaugusios būstų centrinėse miestų dalyse kainos. Pastebime, kad žmonės Vilniuje dažniau įsigyja individualius namus, kurių 1 kv. m kaina yra apie 2 kartus mažesnė nei naujo būsto miegamajame rajone ar senos statybos būsto centre“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Anot P. Ladziato, toks pasirinkimas gyventojams leidžia už tą pačią kainą, iš dalies atsisakius lokacijos suteikiamų pranašumų, įsigyti naują, maždaug dvigubai didesnio ploto būstą. Tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į šalia būsto esančią infrastruktūrą ir susisiekimo galimybes. Kita vertus, šalia individualaus namo yra paprasčiau įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę, nuosavą saulės elektrinę ir taip prisidėti prie tvaresnių kasdienių pasirinkimų.

Būsto dydis turėtų atitikti poreikius

Naujos statybos būstai dažniausiai turi dar vieną pranašumą – optimaliai išnaudojamą plotą. Kaip pastebi M. Kondratas, senesnės statybos butuose dažnai yra tamsūs koridoriai, santykinai mažesnis sanitarinis mazgas, maža ir nuo svetainės atskirta virtuvė.

„Jei palygintume senos ir naujos statybos 3 kambarių butus, tai senos statybos daugiabutyje toks butas užims apie 70 kv. m ploto, o naujos statybos tam užteks 50–55 kv. m ploto. Nors naujos statybos buto plotas mažesnis, gyvenimo patogumas ir ergonomika jame bus toks pats ar didesnis“, – komentuoja M. Kondratas.

Mažesnis plotas dažniausiai lems ir mažesnes eksploatacijos sąnaudas bei mažesnę bendrą būsto įtaką emisijoms. Vadinasi, norint padaryti optimalų pasirinkimą, reikia atsižvelgti į to meto savo poreikius, o ne bandyti įvertinti, kaip jie galėtų pasikeisti per 10-20 metų. Kaip rodo „Swedbank“ apklausa, didesnė dalis žmonių nesitiki įsigyti būsto visam gyvenimui ir lanksčiau žiūri į jo keitimą. Būsto keitimo procesą gali palengvinti ir bankas, numatantis galimybę nereikalauti pradinio įnašo naujam būstui ar suteikiantis iki metų laiko pirmajam būstui parduoti.

Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!