Finansinis įsipareigojimas – sutartyje nustatytomis sąlygomis privalomai reikiama grąžinti pinigų suma. Paprasčiau tariant, tai yra skolos, paskolos ir kiti gauti kreditai, kuriuos gavęs fizinis ar juridinis asmuo (įmonė) tampa skolininku arba kredito gavėju, o jį suteikęs subjektas – kreditoriumi.
Finansinių įsipareigojimų gali turėti abi šalys, pavyzdžiui, bankų įsipareigojimai yra numatytomis sąlygomis grąžinti gyventojams jų indėlius ir sukauptas palūkanas, o gyventojų įsipareigojimai – tinkamai grąžinti bankų suteiktas paskolas ir priskaičiuotas palūkanas.
Finansiniai įsipareigojimai dažnai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Tie, kurie įvykdomi greičiau nei per metus, yra trumpalaikiai, o sudaryti ilgesniam periodui arba kurie bus vykdomi vėliau nei po metų – ilgalaikiai.
Finansinių įsipareigojimų nevykdymas dažniausiai reiškia, jog nebuvo sumokėta sutartu laiku, sumokėta nepakankamo dydžio suma, apskritai nebuvo sumokėta arba tai atlikta nepriimtinu būdu ar forma. Už finansinių įsipareigojimų nevykdymą dažnai taikomos sankcijos, dažniausiai finansinės (baudos, delspinigiai), bet gali būti ir ne finansinės, pavyzdžiui, turto konfiskavimas. Jeigu įmonė nesugeba vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, jai gali būti ne tik taikomos finansinės sankcijos, bet ir skelbiamas bankrotas.