Fizinio asmens turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis fizinio asmens nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą ar kitų asmens įsipareigojimų įvykdymą.
Sprendimą areštuoti Lietuvos Respublikoje esantį turtą turi teisę priimti teismas, antstolis, prokuroras, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kitos įstatymuose numatytos valstybės institucijos ir pareigūnai.
Turto arešto aktų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o šio registro tvarkymo įstaiga – Centrinė hipotekos įstaiga. Turto arešto teisinės pasekmės (draudimas valdyti, naudotis ir disponuoti juo) atsiranda paskelbus turto arešto aktą asmeniui, kurio turtas yra areštuojamas, o kai nėra galimybių paskelbti - nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Galimi du fizinių asmenų turto arešto tipai:
- turto areštas priverstinio vykdymo procese;
- turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė.
Laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Ji taikoma ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio, kai yra realus pavojus, kad ieškovo (kreditoriaus) teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, nes atsakovas (skolininkas) gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių arba darančių nebeįmanomą jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pavyzdžiui, kol yra sprendžiamas ginčas dėl turto pasidalijimo, turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma siekiant, kad atsakovas turto neperleistų tretiesiems asmenims, ar kitaip suvaržytų savo teises (pvz., sudarytų ilgalaikės nuomos ar panaudos sutartį) siekiant sumažinti dalijamo turto vertę.
Turto arešto vykdymo procedūra gali skirtis priklausomai nuo areštuojamo turto rūšies. Paprastai turtą areštuoja antstolis surašydamas turto arešto aktą arba įstatyme numatytais atvejais sudaro areštuojamo turto aprašą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jei areštuojamas turtas yra įkeistas, apie tokio turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. Kiekvieną areštuotą daiktą antstolis, jeigu yra galimybė, iš išorės pažymi areštą rodančiu ženklu.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio įkainotas turtas gali būti perkainojamas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos tvarkos.
Norint panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas, reikia kreiptis su prašymu į areštą uždėjusią instituciją ar pareigūną arba į teismą. Tokiu atveju turi būti išnykęs teisinis pagrindas, dėl kurio areštas buvo uždėtas. Pavyzdžiui, grąžinta skola, įvykdyti įsipareigojimai, pasiūlytas kitas turtas ir pan.