Akcijas arba obligacijas paprastai išleidžia vienas juridinis asmuo – įmonė ar valstybės institucija. O investicinio fondo portfelį, atsižvelgiant į jo kryptį ar rizikos lygį, sudaro įvairių akcijų, obligacijų ar kitų vertybinių popierių krepšelis. Į fondus investuojantys žmonės įsigyja fondo vienetų, kurių kaina priklauso nuo portfelyje esančių vertybinių popierių vertės.
Yra du pagrindiniai fondų tipai – pasyviai ir aktyviai valdomi fondai. Istoriškai anksčiau atsirado aktyviai valdomi investicijų fondai, kurių valdytojai renkasi įvairias strategijas ir nuolat keičia fondo portfelį, siekdami geriausių rezultatų. Tokie fondai dažniausiai taiko didesnius fondo įsigijimo ir valdymo mokesčius.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje JAV, o vėliau ir Europoje, pradėjo populiarėti pasyviai valdomi, biržoje prekiaujami fondai, kurių krepšelį sudaro tam tikrą indeksą, pavyzdžiui, „S&P 500“ ar „Nasdaq Composite“, sudarančios akcijos. Šių fondų vienetų įsigijimo ir valdymo mokesčiai yra mažesni, nes jie paprasčiausiai atkartoja populiarius akcijų indeksus. Dėl šių priežasčių biržoje prekiaujami fondai yra ypač populiarūs tarp pradedančiųjų investuotojų.
Pagrindiniai principai, į kuriuos turi atkreipti dėmesį investuojantieji į fondus, yra fondo įsigijimo, saugojimo ir valdymo mokesčiai. Taip pat verta pasidomėti ir fondo rizikos lygiu, jį valdančios įmonės patikimumu, istorija ir rezultatais. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar fondui pavyksta pasiekti ir viršyti užsibrėžtus tikslus, kaip jam sekasi, palyginti su kitais tokio paties tipo fondais.