Tai bendroji šalies gyventojų materialinė ir finansinė gerovė.
Gyvenimo lygį siekiama pamatuoti, t.y. kokybiškai įvertinti remiantis tokiais rodikliais, kaip pajamų, vartojimo išlaidų arba bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui dydis, finansinės galimybės įsigyti įvairių gėrybių, būsto įperkamumas ir išlaikymas, skurdo rodikliai, perkamoji galia, kainos ir kt.
Gyvenimo lygis įvairiose šalyse skiriasi, be to, jis gali skirtis ir nagrinėjant skirtingas gyventojų grupes šalies viduje. Gyvenimo lygį matuojant pagal BVP vienam gyventojui, neatsižvelgiama į turtinę diferenciaciją ir pajamų nelygybę, jų pasiskirstymą tarp šalies gyventojų. Taigi vidutinis gyvenimo lygis šalyje gali augti net ir tuomet, kai skurdas žemesniuose sluoksniuose tampa vis gilesnis, o turtingiausieji vis sparčiau ir sparčiau turtėja.
Svarbu gyvenimo lygio termino nemaišyti su gyvenimo kokybe. Pastaruoju terminu apibūdinami ne tik materialūs kriterijai, bet ir žmogaus laisvė, teisinė lygybė, galimybė rinktis kokybišką darbą, išsilavinimą ir pan.