Juodosios gulbės - tai nelaukti, didelę reikšmę rinkoms turintys įvykiai, kuriuos labai sunku nuspėti.
„Juodosios gulbės" teorijos autorius - finansų profesorius ir buvęs Wall Street biržos prekiautojas Nassim Nicholas Taleb. Teorija nusako atsitiktinumų ir neapibrėžtumų svarbą ne tik finansų rinkose, bet ir kitose gyvenimo srityse.
Juodosios gulbės pavadinimas pasiskolintas iš XVII amžiaus istorinio įvykio, iki kurio europiečiai, remdamiesi visais turimais istoriniais paukščių stebėjimo duomenimis, manė, kad visos gulbės yra tik baltos. Tačiau XVII a. tyrinėjant Australijos žemyną buvo aptikta juodųjų gulbių, kurios tuo metu europiečiams sukėlė didelį šoką.
Šais laikais juodosiomis gulbėmis vadinami ne naujų paukščių rūšių atradimai, bet netikėti įvykiai, kurie sukelia tam tikrą šoką ir gali atnešti nuostolių. Tokiais įvykiais galima vadinti ne tik karus, stichines nelaimes, bankų griūtis, finansų ir politines krizes, epidemijas, bet ir teigiamus įvykius, tokius kaip interneto ar kompiuterio išradimas, kuris sukėlė teigiamą šoką. Pasak teorijos, „juodoji gulbė" pasižymi trimis bruožais:
- Toks įvykis egzistuoja už įprasto suvokimo ribos, kadangi jokie istoriniai duomenys negali nurodyti, kad toks įvykis įvyks.
- Tokių įvykių įtaka yra labai didelė.
- Nors įvykis egzistuoja už įprasto suvokimo ribos, žmogus gali paaiškinti tokio įvykio atsiradimo priežastį (jau po to, kai įvykis įvyko) ir numatyti kaip buvo galima nuspėti tokį įvykį.
Garsiausi juodosios gulbės pavyzdžiai: 1987 m. akcijų rinkos griūtis, Rugsėjo 11-osios teroristinis išpuolis Niujorke bei 2004 m. cunamis Indijos vandenyne.
„Juodosios gulbės" teorijos esmė parodyti koks yra ribotas ir pažeidžiamas žmogaus žinojimas ir mokymasis, grįstas istoriniais duomenimis ir stebėjimais. Kadangi, bet kuris kitas stebėjimas gali atskleisti tokius rezultatus, kurie paneigs tiesas, egzistavusias keliasdešimt ar kelis šimtus metų.
Juodoji gulbė finansų rinkose apibūdina įvykį, kuris iki šiol nebuvo nutikęs, tačiau tokio įvykio egzistavimas leidžia paneigti rizikos valdymo modelius, kurių pagrindas yra istoriniai duomenys. Tokie rizikos valdymo modeliai įvertina, kad visos gulbės yra baltos, vien dėl to, kad niekas anksčiau nebuvo matęs juodos gulbės.
Ši teorija plačiau aprašyta N. N. Taleb knygoje „The Black Swan: The Impact of the Highly Improbable".