Kriptovaliutomis laikomi skaitmeniniai ir tik virtualioje erdvėje egzistuojantys valiutos tipai, paremti blokų grandinės (angl. blockchain) technologija ir leidžiantys anonimiškai atlikti įvairius internetinius mokėjimus be trečiųjų šalių tarpininkavimo.
Ši valiuta yra decentralizuota ir neprižiūrima jokių finansinių institucijų. Dėl šių priežasčių kriptovaliutos nėra pripažįstamos vyriausybių, centrinių bankų ar daugumos kitų finansų institucijų. Kriptovaliutų vertę nusako paklausos-pasiūlos principas (t. y. kuo daugiau žmonių nori įsigyti, tuo labiau kyla kaina), todėl kriptovaliutų kaina yra ypač nepastovi ir linkusi greitai augti ar kristi.
Dėl decentralizacijos ir blokų grandinės technologijos, kriptovaliutos vienetų savininkai dažniausiai saugo jas savo įrenginiuose, naudodami įvairias virtualias pinigines. Neturint centrinio registro, praradus ar sugadinus įrenginį su kriptovaliutomis jų atkurti yra neįmanoma.
Taip pat kriptovaliutų vienetų kiekis yra ribotas, o jų pasiūlą reguliuoja tinklas. Pati valiuta išgaunama „kasimo“ būdu: specialios kompiuterinės programos atlieka matematinius skaičiavimus ir taip sukuriami nauji kriptovaliutos vienetai.
Pastaruoju metu rinkoje galima rasti daug kriptovaliutos rūšių, tačiau pačios populiariausios jau kurį laiką yra Bitcoin (BTC) bei Ethereum (ETH). Nors jos abi yra panašios dėl veikimo principo ir dažnu atveju papildo viena kitą, galima rasti nemažai skirtumų. Pavyzdžiui, Bitcoin įprastai suvokiama bei naudojama kaip plati tradicinės monetarinės sistemos alternatyva, o Ethereum sukurta veikti drauge su Ethereum išmaniuoju kontraktu (angl. smart contract) bei platforma.
„Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio įžvalgas apie vieną populiariausių kriptovaliutų Bitcoin rasite čia.
„Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės įžvalgas apie kriptovaliutas rasite čia.
Domitės investavimu? >> „Swedbank“ Investavimo akademija