Tai galimybė greitai ir su minimaliais nuostoliais turtą paversti grynaisiais pinigais. Kitaip tariant, turtas laikomas likvidžiu, jeigu jį galima greitai parduoti, maža nuostolių rizika, o pirkimo-pardavimo sandorio kaštai nedideli arba jų nėra. Pagal šią sampratą pats likvidžiausias turtas yra pinigai. Mažai likvidžiu galima laikyti nekilnojamąjį turtą, automobilį ir pan.
Pavyzdžiui, tarkime, kad gyventojas Jonas turi butą, kurį, prisireikus piniginių lėšų, nusprendė parduoti. Šiuo atveju mažas likvidumas pasireiškia tuo, jog vargu, ar Jonui butą pavyks parduoti labai greitai – laiko užims pirkėjų, sutinkančių mokėti Jonui priimtiną kainą, paieška, dokumentų tvarkymas ir t.t.
Be to, likvidumą galima apibūdinti ir kaip galimybę turimą turtą paversti kitu turtu ar kitomis prekėmis ir paslaugomis. Už prekes ir paslaugas dažniausiai mokama pinigais, o norint nekilnojamąjį turtą paversti kitomis prekėmis ir paslaugomis, iš pradžių reikia jį paversti pinigais (parduoti), o tai užima laiko ir gali būti nuostolinga.
Kalbėti galima ir apie įmonės likvidumą. Šiuo atveju likvidumas labiau susijęs su įmonės mokumu, t.y. sugebėjimu laiku ir tinkamai vykdyti turimus piniginius įsipareigojimus.