Ponzi schema, geriau žinoma kaip finansinė piramidė, – tai apgaulinga ir neteisėta investavimo schema, sukurta siekiant išvilioti investuotojų pinigus, pažadant jiems didelę investicinę grąžą trumpu laikotarpiu ir labai mažą rizikos lygį.
Pagal šią schemą investicinė grąža yra generuojama ne iš investavimo į tam tikrus finansinius instrumentus, bet iš naujų schemos dalyvių įnašų. Dažnai Ponzi schemų pavadinimuose galima rasti tokių frazių kaip „aukšto pelningumo investicijų programa“ arba „aukšto pelningumo skoliniai įsipareigojimai".
Schemos veikimo principą galima iliustruoti paprastu pavyzdžiu: tarkim, kad jums yra siūloma 10 proc. investicinė grąža per mėnesį. Apgaulingos schemos valdytojas tiesiog iš Jūsų jau įneštų pinigų (tarkime 1000 Eur) jums kas mėnesį grąžina dešimtadalį sumos (100 Eur). Taip sukuriamas įspūdis, kad jūs gaunate pažadėtą grąžą ir taip bus ateityje. Tokia situacija padrąsina kitus investuotojus įnešti savo pinigus į šią schemą ir net esamus dalyvius reinvestuoti savo turimus pinigus. Tokie naujų pinigų srautai leidžia Ponzi schemai augti. Po tam tikro laiko, kai pirmieji investuotojai jau yra atgavę savo investicijas, schemos valdytojas tiesiog pasisavina naujų investuotojų pinigus ir dingsta. Taip didžioji dalis schemos dalyvių ne tik negauna žadėtų palūkanų, tačiau ir praranda pradinę investiciją.
Ponzi schemose surinkti pinigai nėra investuojami ir neatneša jokios investicinės grąžos. Tam, kad būtų palaikomas nuolatinis augimas, būtina užsitikrinti pastovų pinigų srautą iš naujų investuotojų. Ponzi schemos dažniausiai žlunga, kai tampa sunku pritraukti naujų schemos dalyvių arba kai didelis dalyvių skaičius nusprendžia atsiimti savo investicijas.
Ponzi schema pavadinta Čarlzo Ponzi (Charles Ponzi) vardu, kuris 1919 m. apgavo tūkstančius Naujosios Anglijos (JAV) gyventojų. Ponzi atsitiktinai atrado paprastą būdą užsidirbti pinigų pasinaudojant pašto kuponais. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, tarptautinius pašto kuponus buvo galima įsigyti vienoje šalyje (kur paslaugos pigesnės) ir iškeisti į pašto ženklus bet kurioje kitoje šalyje (kur pašto ženklai būdavo brangesni). Karo nualintoje Europoje pašto paslaugos buvo pigesnės nei JAV, tad Ponzi sugalvojo teorinį modelį pirkti pašto kuponus Italijoje, o parduoti JAV.
Ponzi papasakojo apie schemos modelio veikimą keletui savo draugų ir pasiūlė investuoti, žadėdamas 50 proc. investicijų grąžą per 45 dienas arba 100 proc. – per 90 dienų. Pradžioje investuotojams iš tiesų buvo sumokamos palūkanos, tačiau ne iš operacijų naudojantis pašto sistema, o iš naujai pinigus atnešančių investuotojų.
1920 metų vasarį Ponzi verslas pritraukė 5 000 JAV dolerių investicijų, o po trijų mėnesių 84 kartus didesnę sumą – 420 000 JAV dolerių. Schemos sėkmė baigėsi 1920 metų rugpjūtį, kai laikraštyje išėjo straipsnis, aprašantis tikrąją verslo Ponzi sėkmės paslaptį. Investuotojai atgavo tik apie 30 proc. savo investicijų, o bendra nuostolių suma siekė 20 mln. JAV dolerių.
Dauguma Ponzi schemų turi joms būdingų bruožų, į kuriuos reiktų atsižvelgti vertinant, ar jums siūlomas investicinis instrumentas nėra Ponzi schema paremta finansinė apgaulė:
• Didelė investicinė grąža su labai maža arba be jokios rizikos. Visos investicinės priemonės turi tam tikrą rizikos laipsnį. Svarbu atminti, jog rinkose egzistuoja tendencija: kuo didesnė galima investicinė grąža, tuo didesnė ir rizika. Todėl reikėtų labai atsargiai įvertinti visus siūlymus, kurie žada didelę grąžą ir jokios investicinės rizikos.
• Nuolatinė didelė grąža. Investicijų grąža labai dažnai svyruoja. Ypač tų, kurios priskiriamos rizikingoms. Kritiškai įvertinkite investicines priemones, kurios siūlo nuolat stabiliai augančią grąžą neatsižvelgiant į padėtį finansų rinkoje.
• Neturi oficialaus priežiūros institucijų patvirtinimo. Ponzi schemose dažniausiai siūloma investuoti per įstaigas, neturinčias oficialaus priežiūros institucijų patvirtinimo. Tokios įstaigos neteikia savo finansinių duomenų, todėl investuotojui sunku įvertinti įmonės veiklą ir savo investicijų situaciją.
• Slaptos arba labai sunkiai suvokiamos investavimo strategijos. Nepatikėkite savo pinigų asmenims, kurie negali paaiškinti savo investavimo strategijų, daro tai miglotai arba negali pateikti visos reikiamos informacijos.
• Sunkumai su informacija. Dažnai Ponzi principu veikiančios įstaigos atsisako pateikti informaciją apie investicijų būklę raštu. Klaidos pateikiamoje informacijoje taip pat gali byloti apie tai, kad Jūsų pinigai yra nesaugūs.
• Sunkumai gaunant apmokėjimus. Įtarimų turėtų kilti, jei kurį laiką negaunate žadėtos „nuolatinės“ grąžos arba susiduriate su sunkumais norėdami atsiimti savo pradinę investiciją. Ponzi schemų valdytojai dažnai siūlo neatsiiminėti savo įnašo, mainais už tai pasiūlydami didesnę investicinę grąžą.