Progresiniai mokesčiai – tai mokesčių sistema, kai skirtingoms mokėtojų grupėms taikomi skirtingi tarifai, o ne bendras mokesčio tarifas visiems mokėtojams.
Kalbant apie progresinius mokesčius, dažniausiai yra minimas pajamų mokestis. Šiuo atveju gyventojai į grupes išskirstomi pagal pajamų lygį: kuo didesnes pajamas gauna gyventojas, tuo didesnis tarifas jam taikomas. Be to, gali būti nustatoma minimali riba, už kurią mažesnes pajamas gaunantieji apskritai nemoka pajamų mokesčio (Lietuvoje ši suma vadinama neapmokestinamu pajamų dydžiu).
Progresiniai pajamų mokesčiai dažnai traktuojami kaip svarbus įrankis mažinant socialinę atskirtį ir pajamų diferenciaciją tarp šalies gyventojų. Mat gaunantiems nedideles pajamas šiuo atveju sumažinama mokestinė našta ir tokiu būdu padidėja jų disponuojamos pajamos.
Argumentai prieš progresinius pajamų mokesčius: pažeidžiamas lygybės principas; mažesni mokesčiai tam tikroms gyventojų grupėms skatina jų vartojimą (dažniausiai būtinųjų prekių ir paslaugų), didina infliaciją ir taip mažina perkamąją galią; didesnis aukštesnių pajamų apmokestinimas gali lemti mažėjantį gyventojų norą kelti kvalifikaciją, siekti aukštesnių pajamų, skatinti šešėlinės ekonomikos augimą.
Progresiniai mokesčiai gali būti taikomi apmokestinant ne tik gyventojų pajamas, bet ir kitokius objektus. Mokesčio tarifas priskiriamas priklausomai nuo bazinio objekto dydžio/kiekio/sumos.
Daugelyje Europos šalių yra įvesta progresinių pajamų mokesčių sistema (Norvegija, Danija, Slovėnija, Vokietija, Ispanija ir kt.).
Valstybės kredito reitingas - viešai paskelbtas valstybės gebėjimo laiku padengti savo skolinius įsipareigojimus įvertinimas, pagrįstas detalia finansine analize ir istoriniais duomenimis, kurį parengia kredito agentūra. Aukščiausias suteikiamas kredito reitingas paprastai yra AAA (arba Aaa), simbolizuojantis aukščiausią investicijų saugumo lygį. Žemiausias kredito reitingas - D, reiškia įsipareigojimų nevykdymą arba kitaip tariant nemokumą. Valstybes vertina ir jų kredito reitingus pateikia trys pagrindinės kreditų reitingų agentūros: „Moody's Investors Service", „Standard & Poor's" (S&P) ir „Fitch". Kredito reitingų agentūrų tikslas - pateikti objektyvius ir aiškius reitingus, kurie būtų lengvai palyginami pagal finansinius instrumentus ar jų išpirkimo terminus, taip pat leistų palyginti skirtingas pramonės šakas ar skirtingas valstybes.
Valstybių kredito reitingai yra sudaromi atsižvelgiant į tris pagrindinius aspektus: valstybės skolą, išreikštą procentu nuo bendrojo vidaus produkto, biudžeto deficitą (pinigų kiekis, kuriuo valstybės išlaidos viršija pajamas) ir valstybės paskolos aptarnavimo naštą (procentinis rodiklis, parodantis, kokią valstybės pajamų dalį sudaro už valstybės paskolą mokamos palūkanos).
Kredito reitingus galima vertinti kaip tam tikrą nuomonę, išreikštą skaičiais, kuri įvertina besiskolinančios valstybės galimybes įvykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus.
Kredito reitingai suteikia investuotojams (valstybės kreditoriams) koncentruotą informaciją apie skolininko gebėjimą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Kredito reitingai turi didelę reikšmę finansų rinkose dėl šių pagrindinių priežasčių:
nors reitingai pagrįsti sudėtingais vertinimais, jais lengvai ir greitai gali pasinaudoti investuotojai, nepaisant jų patirties ir veiklos pobūdžio.
kredito reitingų agentūros turi gerą reputaciją ir, rinkos dalyvių supratimu, teikia nešališką duomenų analizę.
Valstybės kredito reitingai gyventojui gali būti aktualūs, jei jis galvoja investuoti į vyriausybės vertybinius popierius - kredito reitingai parodo investicijos riziką, o kartu gali sufleruoti ir apie tikėtiną investicinę grąžą. Pavyzdžiui, jei valstybė turi žemesnį nei BBB- arba Baa3 reitingą, tokių valstybių vertybiniai popieriai yra laikomi spekuliaciniais arba neinvesticiniais. Tokių vertybinių popierių grąža, tikėtina, bus didesnė, tačiau ir rizika bus labai didelė. Ir atvirkščiai, jei valstybės reitingas aukštas, investicija į tokios valstybės vertybinius popierius bus mažiau rizikinga. Reiktų prisiminti, kad ekonomikoje neegzistuoja tokia investicija, kuri investuotojui teiktų garantuotą grąžą, todėl net aukščiausią reitingą (AAA) turinčių valstybių vertybiniai popieriai turi tam tikrą rizikos laipsnį.
Kredito reitingus galima būtų interpretuoti ir kaip valstybės skolinimosi kainą: kuo aukštesnis reitingas - tuo didesnė galimybė pasiskolinti pigiau. Taip pat reitingai parodo kaip šalies vyriausybė susitvarko su svarbiausiomis šalies problemomis - valstybės skola ir biudžeto deficitu.
2019 m. Standard & Poor's ir Fitch agentūros Lietuvai yra nustačiusios A, o Moody‘s – A3 kredito reitingus. Vertintojai pažymi, kad toks kredito reitingas atspindi santykinai atsparią šalies institucinę aplinką, stabilias vidutinės trukmės ekonomikos augimo perspektyvas, nuosaikų valdžios sektoriaus skolos lygį ir Europos centrinio banko monetarinės politikos pranašumus.