Senatvės pensija – tai valstybės išmoka, skiriama nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, sulaukusiam įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir turinčiam nustatytą socialinio pensijų draudimo stažą (minimalus stažas – 15 metų).
Nuo 2012-ųjų senatvės pensijos amžius kasmet didinamas, kad 2026-aisiais pasiektų vienodą tiek moterims, tiek vyrams 65 metų ribą.
Pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys, o jos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeisite į pensiją.
Išsivysčiusiuose ekonomikose, kur gimstamumas mažesnis ir visuomenė sparčiai sensta, paprastai valstybės pensijos nepakanka. Dėl demografinių priežasčių Lietuvoje būsimi pensininkai nekaupdami papildomai gali tikėtis maždaug trečdalį savo atlyginimo siekiančios pensijos, todėl norėdami finansiškai saugesnės senatvės turėtų kaupti papildomai. Tai jie gali daryti II ir III pakopos pensijų fonduose.
II pakopos pensijos fonduose kaupimo įmoką sudaro dvi dalys – įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Gyventojo įmoka sudaro 3 proc. jo atlyginimo, valstybės skatinamoji įmoka kaupiant minimaliai siekia 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kaupiant maksimaliai – 3 proc. VDU.
II pakopos pensija yra kaupiama Gyvenimo ciklo pensijų fonduose. Tai subalansuoti fondai, kurių turto sudėtis tampa vis konservatyvesnė, kuo arčiau yra to fondo dalyvių išėjimo į pensiją data. Artėjant išėjimo į pensiją datai fondo portfelyje mažėja rizikingesnių aktyvų, tokių kaip akcijos, ir didėja saugesnių aktyvų, (pavyzdžiui, obligacijų) dalis.
III pensijų pakopa – tai savarankiškai kaupiama pensija sudarius investicinio gyvybės draudimo sutartį ar III pakopos pensijų fondo sutartį. Šiam kaupimo būdui galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata.