Sodros „lubos“ – apribojimai socialinio draudimo įmokoms, t.y. maksimali pajamų suma, nuo kurios skaičiuojama įmoka.
Socialinio draudimo įmokų „lubų“ naudą patiria tiek gyventojai, tiek įmonės, tiek ir visas šalies ūkis:
• Aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams palengvėja mokesčių našta, jie gauna daugiau grynųjų pajamų. Taip pat tikėtina, kad dėl mažesnių mokesčių išaugus disponuojamoms pajamoms, mažėja šešėlinė ekonomika.
• Įmonėms padidėja galimybės pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus.
• Sustiprėja įmonių ir viso ūkio konkurencingumas, padidėja šalies investicinis patrauklumas.
Silpnosiomis vietomis galima įvardinti tai, kad esant Sodros „luboms“ valstybė surenka mažiau pajamų. Be to, tikėtina, kad dėl to gali didėti socialinė atskirtis, o praktinę naudą pajunta tik aukštesnių pajamų namų ūkiai.
Pavyzdžiui, JAV egzistuoja tokios socialinio mokesčio „lubos“, kai žmogus nebemoka mokesčio nuo sumos, viršijančios vidutinį atlyginimą maždaug tris kartus. Socialinio mokesčio „lubas“ yra įvedusios dauguma ES valstybių.
Dirbant pagal darbo sutartį, socialinio draudimo įmokos 2019 metais mokamos nuo sumos, ne didesnės nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus. 2020 metais įmokų lubos sieks 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 metais – 60.
Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos.
Šias „lubas" viršijusiai pajamų daliai taikomas 0 proc. socialinio draudimo įmokų tarifas, tačiau privalomajam sveikatos draudimui „lubos" netaikomos.