Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo. O dirbantys savarankiškai (pagal individualią veiklą), šiuos mokesčius turi susimokėti patys.
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, draudžiami tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, tačiau nedraudžiami ligos pašalpai gauti, t.y., susirgus ligos pašalpa nemokama.
VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį – 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą. Taip pat – draudėjo (darbdavio) sumokamus nedarbo socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, ilgalaikio darbo išmokų fondo bei garantinio fondo tarifus.
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas – 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos.
Šaltinis: „Sodra“