Vertybinis popierius

Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, yra dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui.

Vertybinius popierius galima apibūdinti įvairiais aspektais, tačiau finansų valdymo aspektu vertybinis popierius jį išleidusiajam (pvz., įmonei) reiškia šios įmonės finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis turtas. Tad vertybinių popierių pirkėjas perka vertybinius popierius todėl, kad tiki, jog šie vertybiniai popieriai (finansinis turtas) ateityje pabrangs.

Vertybiniai popieriai gali būti:

  • akcijos;
  • obligacijos;
  • vekseliai;
  • išvestiniai instrumentai;
  • hipotekos lakštai;
  • kiti.

Vertybinių popierių formų yra daugybė, tačiau vertybinių popierių savininkas siekia finansinio turto prieaugio, kartu prisiima riziką, kad jo finansinis turtas gali ne tik nebrangti, bet ir pigti arba nuvertėti.

Vyriausybės vertybiniai popieriai pagal trukmę skirstomi į:

  • iždo vekselius – jų trukmė neviršija vienų metų;
  • obligacijas – jų trukmė viršija vienus metus.

Vertybinių popierių rinka Lietuvoje susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai visoje šalyje masiškai pradėjo steigtis akcinės bendrovės.

Šaltiniai:

Swedbank
www.lb.lt

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.