Investavimo pagrindai per 240 sekundžių

Jei tai būtų straipsnis apie investavimą, greičiausiai rašytume, kad „Investavimas daugeliui iš mūsų vis dar skamba kaip burtažodis”. Ir tai būtų tiesa! Tačiau juk geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Todėl nusprendėme apie investavimą papasakoti vaizdu. Tiksliau, 240 sekundžių vaizdo. 

Prieš spaudžiant „play“ mygtuką, prisiminkime, iš kur kilo žodis „investavimas“. Kaip ir daugumos tarptautinių žodžių, jo šaknys driekiasi iki pat Antikos. Lotynų kalbos žodis „investio“ senovės Romos laikais reiškė „pasipuošti pareigas simbolizuojančiais rūbais“ ir neturėjo nieko bendro su pinigų įdarbinimu. 

Manoma, kad mums pažįstamas žodis „investavimas“ kilo iš XIII a. italų kalbos žodžio „investire“, reiškiančio „suteikti savo kapitalui naują formą“. Tai atitinka investavimo esmę – savo kapitalui (pinigams) suteikiame naują formą (už juos nusiperkame akcijų, obligacijų, investicinių fondų vienetų ar kitų investicinių produktų).

O ar žinote, kokiais mitais dažniausiai apipintas investavimas? 

Mitai apie investavimą vis dar yra gajūs Lietuvoje ir pasaulyje. Juos reguliariai pakursto Holivudo filmai, kuriuose niekada nemiegantys akcijų prekeiviai perka ir parduoda akcijas bei uždirba arba praranda dešimtis, o kartais ir šimtus milijonų. 

Tokius filmus žiūrėti visada smagu. Tačiau svarbu prisiminti, kad Holivudas dažnai suplaka profesionalius aktyvius akcijų prekeivius (angl. traders) ir pasyvius investuotojus į vieną krūvą. Dėl to mūsų galvose ir gimsta mitai apie investavimą kaip didelį kazino, kuriame žaidžia tik profesionalai. 

Iš tiesų, žvelgiant plačiąja prasme, nemaža dalis Lietuvos gyventoju jau yra investuotojai. Bet koks turtas – butas, namas, sodyba, meno, juvelyriniai dirbiniai – gali būti laikomas investicija. Tačiau įprastai kalbėdami apie investavimą, pirmiausiai pagalvojame apie vertybinius popierius.

Nors tradiciškai Lietuvos gyventojai geromis investicijomis laiko nekilnojamąjį turtą ar auksą, pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų investuoja į akcijas, obligacijas ar investicinius fondus. „Swedbank“ duomenimis, pernai, lyginant su 2019 m., privačių klientų prekybos akcijomis sandorių skaičius Lietuvoje išaugo 5 kartus.

Svarbu prisiminti, kad nėra turto ar amžiaus kartelės, nuo kurios tampama investuotoju. Pradėti savo kelionę finansų rinkose galima dar universitete ar būnant vyresniu, o su „Swedbank“ reguliariai investuoti galima pradėti vos nuo 1 EUR. Tačiau svarbu atsiminti, kad norint pasiekti geriausių rezultatų, ekspertai pataria investuoti pradėti kuo ankstesniame amžiuje. Tik nuo ko pradėti?

Kaip ir gyvenime, taip ir investavime. Reikalai pasidaro daug paprastesni, kuomet turite aiškų tikslą. Koks jis – priklauso nuo Jūsų. Investuojantys mūsų šalies gyventojai dažnai nori sukaupti tam tikrą pinigų sumą vaikų ateičiai. Pavyzdžiui, saugiame vaiko fonde.

Kiti gi investuoja taupydami didesniam pirkiniui ar pradiniam būsto įnašui. O kartais – kelionei aplink pasaulį, apie kurią visi karts nuo karto pasvajojame. Visa tai yra puikūs tikslai!

Taupydami įprastai kas mėnesį santaupoms atsidedame tam tikrą pinigų sumą. Taip pat veikia ir investavimas. Ekspertai sutinka, kad periodinis investavimas, kad ir nedidelėmis sumomis, yra tvarus būdas siekti savo finansinių tikslų.

Turbūt nesuklysime teigdami, kad visi pradedantieji investuotojai klausia savęs ir visagalio „Google“ – tai kada gi yra tas geriausias metas investuoti? Atsakymas yra paprastas – visada! Svarbiausia tai daryti nuolat.

Prisimenate, kai kalbėjome apie Holivudo filmus, kuriuose akcijų prekeiviai laukia idealaus momento pirkti? Siūlome šį nervų karą palikti profesionalams. Realybėje dauguma žmonių pasaulyje investuoja tiesiog kartą per mėnesį įsigydami akcijų, obligacijų ar investicinių fondų vienetų. 

Sklandi investavimo pradžia yra aiškaus tikslo ir tam skiriamos sumos nusistatymas. Tuomet turėtumėte pasirinkti investavimo strategiją ir apgalvoti su įvairiomis turto klasėmis susijusią riziką. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, turite patys ar padedami mūsų konsultantų įvertinti, ar Jums ši rizika yra priimtina.

Išgirdę „Investavimas“, vis daugiau Lietuvos gyventojų pagalvoja ne apie burtažodį, o apie tvarų ir šiuolaikiniam pasauliui įprastą būdą siekti savo finansinių tikslų. Investuotoju gali tapti kiekvienas, turintis aiškų tikslą ir tinkamai pasvėręs savo finansines galimybes. Norite pradėti savo kelionę investicijų pasaulyje? Sužinokite daugiau ir pradėkite!

Nauja vertybinių popierių sąskaita >> Atidaryti sąskaitą

Ši informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones. Prieš priimdami sprendimą investuoti į konkrečias finansines priemones, turite patys ar padedami konsultantų įvertinti, kad investavimo rizika yra jums priimtina. Rekomenduojame prieš pasirašant bet kokią finansinių paslaugų sutartį atidžiai išnagrinėti paslaugų teikimo sąlygas ir, jei reikia, pasikonsultuoti su banko darbuotojais.