Net keturi mėnesiai – tiek truko mano investavimo eksperimentas. Per jį realiai išbandžiau investavimą ir į skirtingas priemones iš viso investavau 1100 eurų.
1100 eurų – iš vienos pusės tai gali atrodyti kaip tikrai nemenkos lėšos, tačiau kitiems tai – maži pinigai, nes patys investuoja gerokai didesnes sumas. Eksperimento metu kartu su mane šioje kelionėje lydėjusiu Tautvydu Marčiulaičiu paneigėme ne vieną investavimą gaubiantį mitą. Vienas jų – kad investuoti apsimoka tik turint daug lėšų. Realybė visgi yra tokia: pradėti investuoti galima ir mažomis sumomis, kad ir nuo 1 euro.
Nuo pat pradžių savo investicijų krepšelį formavau pasirinkdama įvairias investavimo priemones: investicinius fondus, skirtingų įmonių akcijas, įsigijau ir Lietuvos vyriausybės taupymo lakštų. Taip dariau dėl to, kad kuo labiau diversifikuočiau savo investicijas. Investicijų diversifikavimas nėra tik eilinė rekomendacija, bet ilgametė investuotojų patirtis: siekiant apsaugoti savo lėšas, taip daryti yra būtina, nes kai tavo investicijų krepšelis priklauso ne nuo vienos priemonės, bendra jo vertė gali nukristi, tačiau ne tokiu lygiu, kiek smunka vienas kuris aktyvas.
Mano investicijų krepšelyje yra aštuonios skirtingos priemonės, pusė jų – investiciniai fondai: „Swedbank Robur Corporate Bond Europe“ obligacijų, „Swedbank Robur Access Edge Global“ akcijų, „Swedbank Robur Fastighet (Real Estate)“, kuris investuoja į nekilnojamąjį turtą ir subalansuotas „Swedbank Savings Fund 60“ fondas, kuris investuoja tiek į akcijas, tiek ir į obligacijas.
Greta išvardytų priemonių turiu ir trijų lietuviškų įmonių akcijų: „Ignitis grupės“, „AUGA group“ ir „Novaturo“. Investicijų krepšelį vainikuoja vyriausybės taupymo lakštai – saugi priemonė, už kurios vienerių metų trukmės emisiją gausiu fiksuotas 3,7 proc. palūkanas. Apie investicijas į konkrečius aktyvus ir kodėl rinkausi būtent juos, galite paskaityti ankstesniuose mano tinklaraščio įrašuose.
Turbūt daugeliui įdomiausia eksperimento dalis – kaip atrodo mano investicijos ir kaip per šį laiką pasikeitė jų vertė. Tačiau kartu su Tautvydu aiškiai sutarėme, kad eksperimento laikas buvo per trumpas džiaugtis rezultatais. Tai yra normalu, nes per tokį trumpą laikotarpį – 4 mėnesius – nieko įspūdingo neįvyksta, o tai ir atbaido dalį žmonių nuo investavimo. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad investavimas – ilgas procesas, kuriam reikia ir laiko, ir daug kantrybės.
Mano 4 mėnesių patirtis atskleidžia, kad būta ir kritimų, ir ryškesnių pakilimų, kurie tuo metu labai džiugino. Tačiau realius ir ryškesnius rezultatus pamatysime tik po gerokai ilgesnio laiko tarpo, o man svarbiausia, kad išsiugdyčiau reguliaraus investavimo įprotį ir po daugelio metų džiaugčiausi pelnu, pasiekusi savo tikslų.
Kartu su kolega Tautvydu nagrinėdami mano investicijų krepšelį pastebėjome, kad gan ryškią dalį investicijų skyriau „AUGA“ akcijoms, nors rezultatai šiuo metu – ne itin džiuginantys. Prisipažinsiu – papildomai daugiau lėšų investavau į šią įmonę vedama emocijų, nes tuo metu akcijų vertė augo. Tai buvo puikus pavyzdys, kad emocinis sprendimas nepasiteisino. Tačiau dabar jau matau – net ir „raudonuojantys“ rezultatai neveikia manęs taip, kad norėčiau parduoti turimas akcijas.
Kaip pabrėžė Tautvydas, apsvarstyti parduoti turimas akcijas reikėtų, jei, pavyzdžiui, pasikeitė įmonės finansinė padėtis, įvyko rinkos sukrėtimai arba nusprendėte keisti investavimo strategiją. Tačiau kiekvieną sprendimą reikėtų kruopščiai įvertinti ir kuo mažiau vadovautis jausmais.
Toks buvo mano „Investavimo eksperimentas“. Tačiau neketinu sustoti – savarankiškai investuosiu ir toliau. Įvertinusi, koks mano amžius ir kaip aš jaučiuosi investuodama, nusprendžiau, kad galėčiau prisiimti daugiau rizikos, todėl greičiausiai daugiau investuosiu į Baltijos šalių biržoje kotiruojamų įmonių akcijas arba papildomai rinksiuosi rizikingesnius investicinius fondus. Be to, eksperimento metu esu sudariusi keletą periodinio investavimo sutarčių, kurios ir toliau garantuos investicinio portfelio augimą. Apie visa tai dar tikrai parašysiu „Swedbank“ tinklaraštyje.
Paskutiniąją ir ankstesnes „Investavimo akademijos“ laidas galite bet kada peržiūrėti „Swedbank“ „Youtube“ kanale.
Tekste ir laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.