Kaip nepasiklysti tarp investicijų: trumpas gidas po akcijų, obligacijų ir fondų pasaulį

Pirmasis žingsnis investavimo kelionėje – tai vertybinių popierių sąskaitos atidarymas. Jūs jį jau žengėte, kai atsiimdami „Swedbank“ dovaną atlikote nurodytus veiksmus interneto bankininkystėje. Dabar galite bet kada įsigyti norimų finansinių instrumentų. 

Pradedančiajam investavimo pasaulis gali pasirodyti neįtikėtinai klaidus: atbaidyti tokie nepažįstami terminai kaip akcijos, fondai, diversifikacija ir pan. Kita vertus, viešojoje erdvėje nuolat girdint apie greito uždarbio „investicijas“ į kriptovaliutas ar kitokias greito praturtėjimo schemas, gali susidaryti įspūdis, kad jūsų turimos investicijos nepasiteisina. Šios emocijos investuotojui yra pavojingos, nes skatina blaškytis, o nuoseklumas yra viena iš pagrindinių sėkmingo investavimo sąlygų. 

Investavimas nėra greitas procesas, tai įrankis, padedantis siekti ilgalaikių finansinių tikslų. Geri įpročiai investavimui gali būti kur kas svarbesni nei bandymas pagauti kitą karštą tendenciją rinkoje. 

Į ką atsižvelgti prieš investuojant?

Keli dalykai, apie kuriuos reiktų pagalvoti pradedančiajam investuotojui:

• Tikslas, laikotarpis, rizika. Investavimo laikotarpis ir tikslas sufleruoja tai, kokie produktai yra Jums tinkami. Visi mes turime įvairių finansinių tikslų skirtingiems laikotarpiams. Dalis jų gali būti gana trumpalaikiai – pavyzdžiui, taupymas pradiniam būsto įnašui. Žinodami, kad tų lėšų greitai prireiks, negalime jomis rizikuoti. Kita vertus, dažnai turime ir ilgesnio laikotarpio tikslų, tokių, kaip pensija, pasyvių pajamų srautas ar didesnė finansinė nepriklausomybė. Įprastai ilgesniam laikotarpiui galime sau leisti prisiimti daugiau rizikos, ir atvirkščiai.
• Investicijų išskaidymas. Investavimas visada yra susijęs su rizika. Neprisiimant rizikos, uždarbis finansų rinkose nėra įmanomas, bet gera žinia ta, kad riziką galima valdyti. Diversifikacija, t. y. pinigų paskirstymas tarp skirtingų turto klasių, šalių, įmonių ir t. t., padeda prisiimti nedidelę dalelę rizikos daugelyje skirtingų sričių. Nors kiekvienos iš atskirų investicijų rizikos lygis gali būti gana nemažas, dėl išskaidomos rizikos bendras portfelio rizikos lygis bus pastebimai mažesnis.
• Periodinis investavimas. Suplanuokite, kiek lėšų per mėnesį skirsite investavimui. Svarbu atminti, kad net ir nedidelės, tačiau reguliariai investuojamos sumos ilgainiui padeda išlyginti rinkų svyravimus bei sukaupti reikšmingą lėšų sumą.

Diversifikuotam portfeliui – fondai

Investicinių priemonių yra įvairių, o pagrindinės – investiciniai fondai, akcijos ir obligacijos. Šios priemonės skiriasi savo pobūdžiu, rizikingumu, prognozuojama grąža. 

Neprofesionaliam investuotojui suformuoti tinkamai diversifikuotą portfelį būtų brangu ir reikalautų daug laiko, todėl verta pasvarstyti apie investicinius fondus ar biržoje prekiaujamus fondus, kurie seka didžiuosius akcijų (ar kitų finansinių instrumentų) indeksus. 

Fondų valdytojai investuoja į daug skirtingų finansinių instrumentų, įvairių kompanijų akcijas arba proporcingai į konkrečiam biržos indeksui priklausančių bendrovių akcijas, todėl jų pasirinkimas praktiškai visada turės mažesnę investicinę riziką nei lėšų nukreipimas į vienos ar kelių bendrovių akcijas.

Fondų veikimo principas yra tas, kad jo dalyviai moka įnašus ir įsigyja investicinius fondo vienetus, taip suformuodami fondo turtą. Šis turtas investuojamas į įmonių akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir kt. Kitaip tariant, įsigydami investicinio fondo vienetų, įsigyjate proporcingą dalelę visų fondo valdomų akcijų, obligacijų ar kitų jame esančių priemonių.

Galiausiai, fondai gali būti valdomi pasyviai ar aktyviai, nuo to priklauso jų valdymo mokesčiai bei prognozuojama grąža. 

Akcijos ar obligacijos?

Taip pat galite įsigyti akcijų – būdami akcininku iš esmės jūs tampate įmonės dalies savininku ir turite teisę į jos pelno dalį. Tačiau norint formuoti investicinį portfelį, kurio reikšmingą dalį sudarytų akcijos, reikia turėti mintyje kelis dalykus. 
Visų pirma, akcijos pasižymi didesniu rizikingumu. Norint kuo labiau išskaidyti rizikas, reikėtų turėti bent kelių skirtingų įmonių akcijų, idant vienos įmonės akcijų vertei krintant, ar, blogiausiu atveju, įmonei bankrutavus, nebūtų prarastos visos investuojamos lėšos.

Subalansuoti portfelį galima įsigyjant mažesnės rizikos vertybinių popierių, pavyzdžiui, obligacijų. Tiesa, tam paprastai prireiks didesnių lėšų. Norint nusipirkti obligacijų, paprastai reikės bent 1 000 eurų, tuo metu investicinių fondų vienetų, akcijų galima įsigyti už gerokai mažesnes sumas.

Obligacijos iš kitų investavimo priemonių išsiskiria tuo, kad jos yra skolos vertybiniai popieriai. Taigi įsigydami obligacijų investuotojai skolina pinigų jas išleidusioms vyriausybėms arba įmonėms.

Kas mano portfelyje?

Kol tik pradedate investuoti, norėdami diversifikuoti portfelį nebūtinai turite nusipirkti ir įvairių skirtingų įmonių akcijų, ir obligacijų. Iš pradžių galite tiesiog įsigyti investicinių akcijų ir obligacijų fondų vienetų ir diversifikuoti savo portfelį investuodami į skirtingas turto klases per vieną ar kelis fondus.

Šiuo metu savo portfelyje jūs jau turite dovanų gautų „Swedbank Robur“ fondų vienetų. Šie fondai didelį dėmesį skiria tvariam investavimui, o dalies jų lėšos investuojamos remiantis Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimu dėl kovos su klimato kaita.
„Swedbank Robur“ fondus valdo didžiausia Švedijos ir viena didžiausių šiaurės Europos investicijų valdymo bendrovių. Jos paslaugomis naudojasi virš 4 mln. privačių, verslo ir institucinių klientų, o bendrovės valdomų fondų turto vertė viršija 172 mlrd. eurų.

Dažniausiai laimi kantrieji

Dažnai klaidingai manoma, kad norint investuoti reikia didelių lėšų, bet išties svarbiausia yra laikytis nuoseklios strategijos. Investavimas nuo spekuliavimo skiriasi būtent savo ilga perspektyva. Stengiamasi uždirbti ne iš trumpalaikių kainų susvyravimų, o iš ilgalaikio vertės augimo. 

Ilgalaikiai investuotojai stengiasi maksimaliai išnaudoti sudėtinių palūkanų efektą – procesą, kai praeities uždarbis iš investicijų yra reinvestuojamas, ir taip per laiką atsiranda sniego gniūžtės efektas. Pradžia lėta, bet portfelis einant metams pradeda augti vis sparčiau ir sparčiau. Todėl reikia nuosekliai po truputį investuoti dešimtmečiais, nes investavimo pertrūkiai ar išsipardavimas supanikavus dėl savo investicijų gali stipriai sulėtinti progresą. 

Periodinis investavimas yra populiari ir tinkama strategija smulkiam investuotojui. Atspėti, kada rinkos kils ar kris, pavyksta retam, o belaukiant tinkamo momento galima pražiopsoti rinkų kilimą ir kapitalo prieaugio galimybes. Todėl kas mėnesį nukreipiant nedideles sumas į pasirinktas investicines priemones, galima nesukti galvos, ar perkami vertybiniai popieriai tuo metu kainuoja brangiau, ar pigiau. Kartais bus vienaip, kartais kitaip, bet bėgant laikui kainų skirtumai išsilygins ir ilgalaikėje perspektyvoje bus nereikšmingi. 

Kiek tai kainuoja?

Pradedantys investuotojai per „Swedbank“ savo investicijų portfelį gali pradėti auginti nepatirdami didelių sąnaudų: banko klientams investicijų portfelio iki 30 tūkst. eurų vertės saugojimas ir prekyba Baltijos biržose yra nemokama. Mokesčiai netaikomi įsigyjant „Swedbank Robur“ fondų vienetų, jų saugojimui netaikomas anksčiau paminėtas 30 tūkst. eurų limitas. 

Su investavimu, o tiksliau – ėmus raškyti jo vaisius, atsiranda ir prievolės. Gavę pajamų iš investavimo, gyventojai kasmet iki gegužės pradžios turi užpildyti gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją. Kad būtų patogiau, „Swedbank“ pateikia susistemintą per banką įvykdytų sandorių ataskaitą, o pildant mokesčių deklaraciją internete mokėtinas gyventojo pajamų mokestis apskaičiuojamas automatiškai.

Daugiau apie investavimą galite paskaityti ČIA.

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones. „Swedbank“, AB, nevertino, ar šios nurodytos finansinės priemonės Jums tinka.  Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje.