Žygis po Marijampolę: gatvės menas ir miesto istorija

Suvalkijos sostine vadinama Marijampolė gali nustebinti ne vieną šio krašto lankytoją – tarp istorinių palikimų galima rasti ir šiuolaikinio meno integracijų. Ar žinojote, kad Marijampolėje gausu gatvės meno? Jį patirti galima pėstute, keliaujant miesto takais. 

Kviečiame susipažinti su atradimais Marijampolėje ir kartu su audiogidu leistis į pasivaikščiojimą maršrutu! 

• Atsisiųskite maršrutą PDF formatu čia.
• Atsidarykite maršrutą „Google“ žemėlapyje čia.
• Klausykitės įdomaus audiogido, kuris ne tik Jus lydės kelionės metu, bet ir padės pažinti miesto vietoves:
   

Marijampolės maršrutas:

1. Gražiausia Lietuvos geležinkelio stotis – jeigu stotis yra miesto vartai, tuomet Marijampolės geležinkelio stotis –  gražiausi miesto vartai Lietuvoje. Tokį vardą ši stotis gavo ne veltui, tai įspūdingas statinys, kurį būtinai apžiūrėkite tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Modernizmo krypčiai priskiriamą pastatų kompleksą suprojektavo Edmundas Frykas, o iškilo jis 1924 metais. Bene vienintelį panašų tarpukario objektą – geležinkelio stotį Florencijoje – beveik tuo pat metu pastatė italai. Per patį pastato vidurį turėtumėte matyti aukščiausią pastato dalį, vandentiekio bokštą, o šone prisišlieję vienaukštės administracinės ir bagažo patalpos. Visas pastatas išpuoštas smulkiais elementais, kurie artimi neobarokui ir gotikai. Pro autentiškas duris ženkite į stoties vidų ir apžiūrėkite interjerą. Pasigrožėkite iki šių dienų išlikusiais langais su vitražais, prisėskite ant 98 metų senumo laukiamosios salės suolo – pajuskite tarpukario laikmečio dvasią ir tik tada judėkite prie kito maršruto taško.
2. „Daryk tai, ko negalima“ – Marijampolė yra miestas, kuris garsėja gatvės meno kūriniais. Kaip tik dabar esate prie vieno iš jų. Jis nupieštas ant Rimanto Stankevičiaus vidurinės mokyklos sienos, o jo autorius yra Ignas Vieversys. Ar atpažinote, kokį žaidimą vaizduoja šis kūrinys? Tai – žaidimas „Gyvatės ir kopėtėlės“. Tik jis yra kiek kitoks, papildytas kompiuterinių žaidimų ir kitomis detalėmis. Lentoje matome du herojus, kurie simbolizuoja dvi elgesio puses: gerąją ir blogąją. Žmogeliukas, kabantis ant žaidimo kauliuko ir žaidžiantis pagal taisykles – pralaimi, o skeletas, laužantis taisykles – kyla aukštyn link žaidimo pabaigos. Būtent tai atspindi šio kūrinio pavadinimas: „Daryk tai, ko negalima“. Mokyklos siena šiam piešiniui pasirinkta ne veltui – šiuo kūriniu bandomas atspindėti maištaujantis ir taisykles laužantis jaunimas. Gerai, kad šiandien mums nereikia maištauti ir visą energiją galime skirti atradimams.
3. Kačių kiemelis – prisiminkime Marijampolės istoriją! 1750 metais grafienės Pranciškos Butlerienės kvietimu į šiuos kraštus atvyko pirmasis vienuolis marijonas, tarp Šešupės ir Javonio upelio buvo pastatyta medinė bažnyčia ir iškilo marijonų vienuolynas. Aplink jį pradėjo kurtis miestelis, kuris vėliau išaugo į šių dienų Marijampolę. Kaip pasakoja šio krašto žmonės, miesto įkūrėja Pranciška Butlerienė labai mylėjo kates. Būtent todėl pertvarkant senamiestį šiame jaukiame, Marijampolės pradžią menančiame, kiemelyje apsigyveno grafienės augintinės. Ar suskaičiavote, kiek murklių yra šiame kiemelyje?
    

    

4. „Aukšta įtampa“ – ar pamenate, minėjau, kad Marijampolė – gatvės meno pilnas miestas? Pasigrožėkite dar vienu kūriniu. Ant elektros skydinės esantis darbas, tai Rūtos Juškauskaitės paauglystės Marijampolėje prisiminimas: laisvalaikis, praleistas automobiliuose, pasivažinėjimai miesto gatvėmis klausantis muzikos ir pirmieji pasimatymai. Ši vieta kūriniui pasirinkta neatsitiktinai – nuo senų laikų čia rinkdavosi jaunimas, o 1991-aisiais ant šios sienos atsirado užrašas „Depeche Mode“, kurį ir matote šiame piešinyje. Turite ausines? Gal eidami iki kito punkto pasiklausykite vieną iš šios grupės dainų? Pirmyn!
5. Poezijos parkas – tai Marijampolės pasididžiavimas. Jo kūrimas prasidėjo 1984 metais Jevonio ir Šešupės santakoje. Buvo pastatyti dekoratyviniai tilteliai ir suoleliai, įrengti fontanai, parką papuošė skulptūra „Šešupė“. Šią vietą pamėgo marijampoliečiai ir miesto svečiai, o čia vykusio „Poezijos pavasario“ metu gimė parko pavadinimas. 2012 metais „Peozijos parkas“ buvo rekonstruotas ir įgavo dabartinį vaizdą. Vanduo tapo pagrindiniu parko akcentu. Buvo sutvarkyta Šešupės pakrantė, Jevonio upelio krantai iškloti prieškario Lietuvos laikų grindinio akmenimis, įrengti įspūdingi fontanai, veikiantys vasarą. Parko architektai renovavo visus tiltelius, atsirado daug naujų augalų. Šiuo metu čia skaičiuojama net apie 100 įvairių veislių medžių ir krūmų. Jei jums bevaikštant netikėtai sutems, nieko tokio – saulei nusileidus įsižiebs žibintai, kurie jaukiai apšvies net tamsiausius parko kampelius. Tik įvertinkite oro sąlygas, akmenys gali nebūti draugiški slidiems batų padams ar vežimėlių ratams. Vaikščiodami būtinai atraskite skulptūrą, skirtą Vytauto Kernagio atliekamai dainai. Kaip manote, kokia tai daina? Perskaitykite užrašą ant skulptūros ir sužinosite!
    

Sužinokite, ką gali papasakoti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Telšių, Alytaus, Tauragės ir Vilniaus miestai.