Kuo skiriasi investuotojai pasaulyje?

Iki šiol per dažnai investavimas yra laikomas mistišku ir tik išrinktiesiems prieinamu užsiėmimu. Tačiau kitur pasaulyje, o ypač vakarų valstybėse, investicinėmis paslaugomis naudojasi žymiai didesnė dalis gyventojų. Kuo skiriamės nuo jų?

Lietuvoje vystytis investavimo kultūrai ilgus metus trukdė istorinės aplinkybės – buvome okupuoti sovietų, kurie kapitalizmo nekentė. Bendrai, iki ankstyvųjų devyniasdešimtųjų investavimo sąvoka, o ypač finansų rinkose, neegzistavo. Finansų rinkų nebuvo. Spekuliantai laikyti valstybės priešais. Doras žmogus turėjo dirbti fabrike, mylėti valdžią ir kurti tautos gerovę, o ne apie investicijas svajoti.

Todėl praeities kartos net neturėjo galimybių suprasti ir susipažinti su finansų rinkomis. Patys nepažinę, žinių bei patirties ateities kartoms perduoti žmonės negalėjo. Todėl bent minimalus suvokimas apie investavimą pradėjo formuotis prieš du dešimtmečius. O finansinio raštingumo žinias vaikams perduoti gali nebent nepriklausomybės karta.

Šios istorinės priežastys lemia menką Lietuvos gyventojų norą investuoti. Ko nežinai ir nesupranti, kelia baimę. Į rinkas geriau nelįsti, nes prarasi visus savo pinigus. Vienintelė gera investicija – nekilnojamas turtas. Su tokiais mitais gyvename iki šiol.

Prieš metus atliktas Lietuvos banko tyrimas parodė, kad per 2019 metus Vilniaus biržoje sandorius atliko vos 8204 Lietuvos gyventojai. Vidutinis sandorio dydis nesiekė nei tūkstančio eurų. O vidutinis investuotojas buvo 40-50 metų vyras. 

Remiantis vėliau Lietuvos banko atliktomis analizėmis, viso per vietinius finansų tarpininkus ir įvairias FinTech platformas investuoja vos keliasdešimt tūkstančių asmenų. Dalies, kuri investuoja per užsienyje registruotus tarpininkus pamatuoti neįmanoma. Tačiau galima daryti prielaidą, kad bendrai Lietuvoje, neskaitant gyvybės draudimo ir pensijų fondų dalyvių, savarankiškai investuojančių asmenų yra iki 100 tūkstančių. Tad, geriausiu atveju, iki maždaug 3–4 proc. Lietuvos populiacijos savarankiškai investuoja sąlyginai nedideles sumas. 

JAV skaičiai visai kitokie. Remiantis „Reuters“ surinktais duomenimis, vien tik pas 6 pagrindinius šalies tarpininkus smulkieji investuotojai turi daugiau nei 100 milijonų sąskaitų, kurių bendra vertė yra 15,5 trilijono JAV dolerių. Tad vidutinėje sąskaitoje guli daugiau nei 150 tūkstančių JAV dolerių. O smulkiųjų investuotojų, nuo visos populiacijos, dalis siekia daugiau nei 20 proc. 

Šiek tiek senesnis (2018 metų duomenys) finansinio raštingumo tyrimas JAV parodė, kad šalyje investuotojų pasiskirstymas pagal lytį yra žymiai geresnis nei Lietuvoje: investuoja 35 proc. vyrų ir 25 proc. moterų, tad santykis maždaug 3:2. Kai Lietuvoje panašus santykis pasiekiamas tik 70 metų ir vyresnių investuotojų grupėje. Tuo metu iki 50 metų amžiaus grupėje Lietuvoje investuojančių vyrų ir moterų santykis yra artimesnis 3:1.

Tas pats finansinio raštingumo tyrimas teigia, kad smulkieji JAV investuotojai labiausiai mėgsta pavienes akcijas ir fondus. Net 74 proc. jų savarankiškai investuoja į pavienes akcijas ir 63 proc. į fondus. Taip pat 51 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad daugiau nei pusė jų investicinių krepšelių yra investuota į akcijas. Apie kriptovaliutas buvo girdėję 85 proc. tyrimo dalyvių, tačiau tik 12 proc. buvo į jas investavę. 

Europos finansinių priemonių ir rinkų institucija (ESMA), atlikusi tyrimą, nustatė, kad Europoje vidutinis namų ūkis savo finansinį turtą paskirsto taip:

1. 38 proc. savo laiko grynaisiais pinigais;
2. Virš 20 proc. investuoja į akcijas;
3. Maždaug 15 proc. nukreipia į investicinį gyvybės draudimą;
4. 10 proc. investuoja į įvairius fondus.

Kadangi didžioji dalis Europos smulkiųjų investuotojų pasirenkamų fondų investuoja į akcijas, tai yra 90 proc.  klasikinių fondų ir 70 proc. rinkoje kotiruojamų fondų (ETF), bendrai, apie 30 proc. vidutinio Europos sąjungos namų ūkio turto yra investuota į akcijas. 

Azijos rinkose investuotojai taip pat mėgsta riziką. Remiantis Nikkei duomenimis, praeitais metais Japonijoje buvo 49 milijonai individualių investuotojų. Tiesa, skaičiavimui naudojama metodika dubliuoja investuotojus, todėl realus unikalių smulkiųjų investuotojų skaičius yra mažesnis. Tačiau, įvertinus ir faktą, kad pagal Japonijos biržų grupės (JPX) duomenis pagrindinėje Tokyo biržoje individualūs investuotojai sudaro maždaug 20 proc. apyvartų, galima daryti prielaidą, kad šalyje savarankiškai investuoja 20–30 proc. gyventojų. 

Įdomu tai, jog Azijos investuotojai, palyginti su kitais regionais, palankiau vertina kriptovaliutas. Remiantis „Monex“ pasaulinės smulkiųjų investuotojų apklausos duomenimis, 2020 metų pabaigoje vos 1,8 proc. respondentų iš Japonijos teigė, kad nežino, kas yra kriptovaliutos. Kai tuo tarpu tarp apklaustųjų JAV investuotojų šis skaičius siekė 18 proc. Taip pat net 44,7 proc. apklaustųjų japonų teigė arba jau investavę, arba ketinantys investuoti į kriptovaliutas. JAV tokių investuotojų buvo 38,2 proc. 

Statistika aiškiai rodo, jog Lietuvoje nuo pasaulio investavimo srityje gerokai atsiliekame. Pirmaujame Europoje pagal nuosavą NT turinčių asmenų dalį nuo populiacijos, indėliai per 2020 metus Lietuvoje augo sparčiausiai Europos sąjungoje, na o biržose prekiaujančiųjų vos keli procentai. Tad Lietuvos gyventojai, už sukauptą finansinį turtą, vis dar arba perka nekilnojamą turtą, arba tiesiog laiko pinigus sąskaitoje. Tuo metu JAV, kitose Europos šalyse ir Japonijoje bent trečdalis populiacijos linkusi nemažą dalį savo finansinio turto investuoti į akcijas.

Tokia situacija skatina tiek pajamų trūkumo senatvėje problemą, tiek turtinę nelygybę. Būtent investavimas finansų rinkose padeda pabėgti nuo infliacijos, kaupti bei atžaloms perduoti kapitalą, turėti papildomą pajamų srautą senatvėje. Žinoma, pirkti NT nėra blogiausia idėja. Tačiau visus pinigus sudėti į butus toje pačioje šalyje gana rizikinga. Bent dalį finansinio turto būtina diversifikuoti į pasaulines rinkas.